Vaikų imuninė sistema ir jos „treniravimas“

Imuninė sistema yra sudėtinga ir gyvybiškai svarbi mūsų organizmo dalis. Jos pagrindinė funkcija – apsaugoti organizmą nuo išorinių grėsmių, tokių kaip bakterijos ir virusai. Imuninę sistemą sudaro įvairių tipų ląstelės, audiniai ir organai, kurie dirba išvien, kad mūsų organizmas išliktų sveikas ir subalansuotas.

Dvi gynybos linijos – įgimtasis ir įgytasis imunitetas

Imuninę sistemą galima skirti į dvi dalis – įgimtąjį (arba natūralųjį) ir įgytąjį (arba adaptacinį) imunitetą.

Įgimtas imunitetas yra pirmoji gynybos linija. Imuninė sistema greitai atpažįsta įsibrovėlius ir juos pašalina. Vaikai jau gimsta turėdami šį apsaugos mechanizmą. Ši sistema apima fizinius barjerus, apsaugančius organizmo vidų: odą, žarnyno, plaučių ir šlapimo takų gleivinę, taip pat ašaras ir rūgštines skrandžio sultis.

Šios sritys yra pagrindiniai bakterijų ir virusų patekimo taškai; jose gausu įvairių pirmosios gynybos linijos imuninių ląstelių. Šių ląstelių užduotis yra nustatyti įsibrovėlius ir juos sunaikinti arba pašalinti.

Įgytas imunitetas ir imuninė atmintis

Susidurdama su įvairiais mikroorganizmais, vaiko imuninė sistema išmoksta juos atpažinti ir prisitaiko – ji ima gaminti antikūnus ir specializuotas imunines ląsteles, kad ateityje galėtų veiksmingiau kovoti su atitinkamu įsibrovėliu. Ši imuninės sistemos dalis vadinama įgytuoju imunitetu, nes jis įgyjamas susidūrus su virusais ir bakterijomis.

Pirmą kartą susidūrus su įsibrovėliu adaptacinis imunitetas per kelias savaites pagamina reikiamus antikūnus. Kai organizmas vėl susiduria su tuo pačiu įsibrovėliu, imuninė sistema jau būna pasirengusi ir gali reaguoti daug greičiau bei veiksmingiau. Šis imuninės sistemos gebėjimas „prisiminti“ patogeną ir reaguoti efektyviau vadinamas imunine atmintimi.

Kad būtų lengviau suprasti, įsivaizduokite įgimtą imunitetą kaip bandymą įsibrauti į butą išlaužiant duris – išlaužti galima bet kurias duris. Adaptacinis (įgytas) imunitetas yra tarsi raktas, kuris atrakina tik tam tikras duris – su raktu į vidų patenkama greičiau ir tiksliau.

Imuninė sistema turi veikti nepriekaištingai

Imuninė sistema turi veikti tinkamu lygiu. Jei vaiko imuninė sistema susilpnėjusi, infekcijos pasitaiko dažniau. Tačiau jei sistema sureaguoja pernelyg stipriai, ji gali klaidingai manyti, kad nekenksmingos medžiagos yra grėsmė. Dėl to gali išsivystyti alergijos ar autoimuninės ligos, kai organizmas puola savo paties ląsteles.

Svarbu, kad vaiko imuninė sistema būtų subalansuota – nei per silpna, nei per stipri. Imuninės sistemos veiklos reguliavimas vadinamas imunomoduliacija.

Ar įmanoma „ištreniruoti“ imuninę sistemą?

Taip. Imuninę sistemą galima sužadinti, kad ji būtų pasirengusi kovoti su bakterijomis ir virusais. Imuninę sistemą, kaip ir raumenis, galima „treniruoti“. Kai treniruojamės, esame stipresni ir greitesni – panašiai „treniruojasi“ ir imuninės sistemos ląstelės. Užsikrėtus „treniruotos“ ląstelės reaguoja stipriau ir greičiau, kad neleistų atsirasti simptomams arba juos sušvelnintų ir sutrumpintų ligos trukmę.

Kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą?

Imuninę sistemą galima stiprinti maistinėmis medžiagomis, turinčiomis imunomoduliuojantį poveikį. Šios medžiagos padeda išlaikyti subalansuotą imuninę sistemą ir paruošti ją kovoti su bakterijomis ir virusais, patenkančiais į organizmą.

Kai kurie maisto papildai pasižymi imuninę sistemą stiprinančiomis medžiagomis. Svarbu rinktis aukštos kokybės papildus, kurių saugumas ir veiksmingumas patvirtinti klinikiniais tyrimais.

Jei nesate tikri, kurie maisto papildai yra saugūs ir veiksmingi, pasitarkite su savo vaiko pediatru.