Pagyvenę žmonės ir imuninė sistema

Imuninė sistema yra įvairių ląstelių, kurias stipriai veikia senėjimas, rinkinys. Senstant ji vis mažiau reaguoja į įvairius dirgiklius. Todėl pagyvenę žmonės greičiau suserga užkrečiamomis ligomis ir ilgiau nuo jų sveiksta, jie prasčiau reaguoja į skiepus, greičiau suserga vėžiu ir kai kuriomis autoimuninėmis ligomis.

Imuninės sistemos veiklai didelę įtaką turi sveikas gyvenimo būdas. Būtent todėl ypač svarbu, kad pagyvenę žmonės sveikai ir subalansuotai maitintųsi, pakankamai judėtų ir apsisaugotų nuo užkrečiamųjų ligų skiepais.

Kaip imuninė sistema keičiasi su amžiumi?

Viena iš labiausiai ištirtų senėjimo pasekmių yra susilpnėjusi imuninės sistemos veikla. Pagyvenusių žmonių imuninė sistema blogiau reaguoja į naujus ligų sukėlėjus ar net ligų sukėlėjus, su kuriais jau buvo susidurta praeityje. Todėl pagyvenę žmonės yra labiau linkę sirgti užkrečiamomis ligomis, pvz., gripu.

Kita vertus, uždegimai, kuriuos sukelia įgimtos imuninės sistemos veikla, yra intensyvesni ir trunka ilgiau. Todėl vyresni žmonės dažniau serga uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, Alzheimerio ir Parkinsono ligos, osteoartritas.

Apsisaugokime nuo užkrečiamųjų ligų skiepais

Pavojų susirgti užkrečiamomis ligomis galima sumažinti skiepijantis. Gripas – labai užkrečiama virusinė liga, kuri kelia didžiausią pavojų būtent pagyvenusiems žmonėms, vaikams iki penkerių metų ir nėščiosioms, nes šiose rizikos grupėse liga dažniausiai pasireiškia sunkesnėmis formomis. Todėl specialistai rekomenduoja skiepytis. Skiepai apsaugo ne tik nuo ligos išsivystymo, bet ir nuo dažnai ją lydinčių komplikacijų.

Pasiskiepijusių pagyvenusių žmonių galimybės susirgti gripu gerokai sumažėja, tačiau, negalime visiškai užtikrinti, kad jie nejaus jokių ligos simptomų.

Bėda ta, kad senstant pagyvenusių žmonių imuninės sistemos ląstelės ne taip stipriai reaguoja į vakciną kaip jaunesnių žmonių, todėl kai kurie pagyvenę žmonės suserga nepaisant skiepų. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad skiepai vis dar yra geriausia priemonė mažinant pavojų susirgti gripu, tačiau tuo pačiu rekomenduojama laikytis kitų apsaugos nuo užkrečiamųjų ligų nurodymų.

Imuninė sistema geriau veikia maitinantis sveikai ir subalansuotai

Kad imuninis atsakas būtų veiksmingas, organizmui reikia daug energijos. Norėdami užtikrinti pakankamą energijos kiekį, turime tinkamai maitintis. Tyrimai parodė, kad subalansuota mityba, kurioje yra visų makroelementų (angliavandenių, baltymų) ir mikroelementų (mineralų, vitaminų), gali padidinti pagyvenusių žmonių imuninės sistemos veiksmingumą, t. y. buvo pastebėtas geresnis imuninių ląstelių atsakas. Taip pat buvo įrodyta, kad pagyvenę žmonės, kurie kasdien vartoja vitaminus ir mineralus, geriau reaguoja į vakcinaciją (pvz., nuo gripo ar pneumokokinių infekcijų), jų organizmai gamina daugiau antikūnų, kurie kovoja su infekcija.

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia imuninę sistemą

Daugelis tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas taip pat turi teigiamos įtakos imuninės sistemos veiklai. Tai buvo nustatyta ir Suzanne G. Leveille iš Amerikos nacionalinio senėjimo instituto atliktame tyrime. Tyrime dalyvavo 1 365 moterys nuo 55 iki 80 metų. Jų gyvenimo būdas buvo stebimas šešerius metus. Paaiškėjo, kad fiziškai aktyvioms moterims nustatyta mažesnė tikimybė susirgti infekcijomis, vėžiu ir plaučių ligomis.

Specialistai įrodė, kad fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema, susidūrusi su ligos sukėlėju, reaguoja veiksmingiau. Fiziškai aktyvių ir neaktyvių vyresnio amžiaus žmonių imuninių ląstelių kiekis yra skirtingas, nes fizinis aktyvumas turi įtakos didesniam imuninių ląstelių, apsaugančių organizmą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų bei vėžinių pakitimų, skaičiui ir aktyvumui.

Be to, senstant mažėja skiepijimo efektyvumas, nes vyresnio žmogaus imuninė sistema į vakciną reaguoja mažiau intensyviai nei jaunesnio. Pasirodo, ilgalaikis ir bent saikingas fizinis aktyvumas padeda pagerinti imuninį atsaką į vakcinas, taigi padeda geriau apsisaugoti nuo kenksmingų virusų ir bakterijų.

Kokiu būdu galime papildomai skatinti imuninės sistemos veiklą?

Remiantis istorinėmis žiniomis, daugelyje naminių vaistų buvo naudojama tam tikrų rūšių grybų dėl jų teigiamo poveikio, kurį šiandien visų pirma priskiriame polisacharidams, vadinamiems beta gliukanais. Tai yra didelės cukraus molekulės – įvairių grybų sudedamoji dalis. Įrodyta, kad jos skatina imuninės sistemos veiklą.

Du Norvegijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 100 savanorių, parodė, kad beta gliukanai teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą bei skatina ir pagyvenusių žmonių imuninių ląstelių gamybą.

Beta gliukanus galima vartoti kaip maisto papildus, o vienas iš tokių papildų yra Defendyl-Imunoglukan P4H^®, kuriame yra beta gliukanų iš gluosninių kreivabudžių.

Literatūra:

• Pinti M. in sod., 2016. Aging of the immune system – focus on inflammation and vaccination. European Journal of Immunology, 46(10): 2286-2301.
• Faragher R. in sod., 2014. Better immunity in later life: a position paper. Age (Dordr), 36(3): 9619.
• Bigley A.B. in sod., 2013. Can exercise-related improvements in immunity influence cancer prevention and prognosis in the elderly?
• Nikolich-Zugich J., 2014. The aging immune system: Challenges for the 21st Century. Seminars in Immunology, 24(5): 301-302.
• Pae M. in sod., 2012. The role of nutrition in enhancing immunity in aging. Aging and Disease, 3(1): 91-129.
• Senchina D.S. in Kohut M.L., 2007. Immunological outcomes of exercise in older adults. Clinical interventions in Aging, 2(1): 3-16.
• Smetana J. in sod., 2018. Influenza vaccination in the elderly. Human Vaccines & Immunotherapeutics, 14(3): 540-549.
• Fuller R. in sod., 2017. Yeast-derived beta-1,3/1,6 glucan, upper respiratory tract infection and innate immunity in older adults. Nurtition, 39-40:30-35.
• Gaullier J.M. in sod., 2011. Supplementation with a soluble beta-glucan exported from Shiitake medicinal mushroom Lentinus edodes (Berg.) singer mycelium: a crossover, placebo-controlled study in healthy elderly. International Journal of Medicinal Mushrooms, 13(4):319-326.