Imuninės sistemos formavimasis vaikystėje ir jai įtakos turintys veiksniai

Normaliam nėštumo vystymuisi itin svarbu, kad vaiko imuninė sistema nereaguotų į motinos antigenus (molekules, kurios sukelia imuninį atsaką). Tačiau situacija pasikeičia iš karto po gimimo – vaiko imuninė sistema turi reaguoti į daugybę naujų vaiko aplinkos veiksnių.

Imuninė sistema gimimo metu ir jos veikimas

Paprastai tariant, imuninę sistemą galima skirstyti į dvi grupes: įgimtą imuninę sistemą ir įgytą imuninę sistemą. Įgimta imuninė sistema yra pirmoji gynybos linija, nes ji apsaugo žmogaus organizmą nuo bakterijų, virusų ir parazitų invazijų, naudodama fizines kliūtis (pvz., odą), papildomus apsauginius mechanizmus (pvz., skrandžio rūgštį) ir imunines ląsteles, kurių užduotis yra aptikti ir sunaikinti nežinomus mikroorganizmus. Imuniniame atsake dalyvaujančios imuninės ląstelės apima tokias ląsteles kaip fagocitai, bazofilai ir eozinofilai, taip pat natūralių žudikų ląsteles, kurios išsivysto jau nėštumo metu. Nepaisant to, įgimta imuninė sistema gimimo metu dar nėra visiškai susiformavusi ir jos funkcionavimas yra ribotas palyginti su suaugusio žmogaus įgimta imunine sistema. Neišnešiotiems naujagimiams kyla dar didesnis pavojus susirgti bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis, nes imuninių ląstelių skaičius labai padidėja būtent nėštumo pabaigoje.

Įgimtos imuninės sistemos atsakas yra greitas, tačiau netikslus, todėl mažiau veiksmingas nei įgytos imuninės sistemos atsakas. Jam vystantis, įgytos imuninės sistemos ląstelės – B limfocitai ir T limfocitai – susiduria su molekulėmis, kurios yra sudedamoji ligų sukėlėjų dalis. Todėl kito susidūrimo metu imuninės ląstelės atpažįsta ligos sukėlėjus ir į juos reaguoja. Taip užkertamas kelias ligai vystytis. Limfocitai gaminami jau prenatalinio vystymosi metu, tačiau įgyta imuninė sistema gimus dar tik formuojasi. Vadinasi, kūdikių įgytos imuninės sistemos veiksmingumas yra prastesnis nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų.

Įgimtos imuninės sistemos atsakas yra greitas, tačiau netikslus, todėl mažiau veiksmingas nei įgytos imuninės sistemos atsakas.

Imuninė sistema vaikystėje formuojasi palaipsniui

Pagrindinė apsauga nuo užkrečiamųjų ligų ankstyvoje vaikystėje yra motinos antikūnai, kurių vaikas gauna per placentą nėštumo metu arba gerdamas motinos pieną po gimimo. Žindomi vaikai be motinos antikūnų gauna ir įvairių medžiagų, kurios padeda bręsti imuninei sistemai.

Laikui bėgant imuninė sistema gali užtikrinti geresnę apsaugą nuo ligų sukėlėjų, nes imuninės ląstelės, remdamosi ankstesnėmis virusinėmis, bakterinėmis ir parazitinėmis infekcijomis, paruošia plačią, su infekcijomis kovojančią antikūnų kolekciją. Be to, imuninės sistemos veikla tobulėjo dėl įvairių dirgiklių, tokių kaip sąlytis su maistu ir įvairiomis molekulėmis, kurias įkvepiame. Skiepijant žymiai sumažėja infekcijų rizika, nes taip vaiko organizme atsiranda antikūnų, kovojančių su gyvybei pavojingais ligų sukėlėjais. Taigi, imuninė sistema suteikia gerą apsaugą nuo infekcijų suaugus, tačiau brandžių žmonių imuninė sistema pradeda silpti.

Sveika mityba ypatingai svarbi imuninės sistemos veiklai

Optimaliam imuninės sistemos funkcionavimui būtina sveika mityba, kad organizmas būtų aprūpintas visais reikiamais makro ir mikroelementais. Mikroelementai yra labai svarbūs imuninės sistemos funkcionavimui, nes vitaminai ir mineralai (pvz., vitaminai A, C, D, B2, B12, folio rūgštis, geležis, cinkas) padeda padidinti imuninių ląstelių skaičių ir jų aktyvumą, taip pat skatina su infekcijomis kovojančių antikūnų gamybą. Tačiau svarbu nevartoti didesnio nei rekomenduojama paros norma mikroelementų kiekio, nes per didelis tam tikrų mikroelementų kiekis gali sulėtinti imuninės sistemos veiklą.

Gerai sveikatai labai svarbu pakankamai miegoti

Tyrėjai, stebėdami miego trukmės įtaką vaikų sveikatai, nustatė, kad dėl miego trūkumo dažnai padidėja kūno svoris, dėl to gali išsivystyti kitų ligų. Be to, miego trūkumas yra susijęs net su mokymosi, emocinėmis problemomis ir (arba) elgesio sutrikimais. Miego trūkumas taip pat turi įtakos imuninei sistemai, nes sumažėja tam tikrų imuninių ląstelių skaičius ir imuninių ląstelių išskiriamų veikliųjų medžiagų kiekis.

Mikrobiotos įtaka imuninei sistemai

Mikrobiota vadiname tam tikroje vietoje pvz., žarnyne (žarnyno mikrobiota), apsigyvenusią mikroorganizmų grupę. Daugybė žmogaus organizme gyvenančių bakterijų yra nepaprastai svarbios sveikam virškinimui ir svarbių maistinių medžiagų, pvz., tam tikrų vitaminų, įsisavinimui, nes jie taip pat turi įtakos imuninės sistemos vystymuisi.

Didelę mikrobiotos svarbą imuninės sistemos vystymuisi parodė tyrimai, kurių metu mokslininkai stebėjo, kaip vystosi pelės, gimusios ir augusios sterilioje aplinkoje, dėl kurios jos neturėjo savo mikrobiotos. Paaiškėjo, kad šie gyvūnai turėjo imuninės sistemos defektų, o jų sveikatos būklė pagerėjo praėjus vos kelioms dienoms po kontakto su normalia mikrobiota.

Tyrimai parodė, kad vartojant probiotikus teigiamai veikiama suaugusiųjų sveikata, įskaitant teigiamą poveikį imuninei sistemai. Be to, kai kurie tyrimai rodo teigiamą probiotikų vartojimo poveikį vaikų sveikatai. Šiuo atveju reikia pabrėžti, kad ne visi probiotikai yra vienodi, todėl turime pasirinkti probiotikus, kurių saugumas ir tinkamumas vaikams buvo įrodytas klinikiniais tyrimais. Viena iš labiausiai ištirtų probiotikų padermių yra Lactobacillus rhamnosus GG. Nustatyta, kad šią probiotinę padermę vartoję vaikai greičiau pasveiko nuo viduriavimo. Be to, vartojant probiotikus sumažėjo pavojus susirgti vidurinės ausies uždegimu bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – nosies gleivinės, prienosinių ančių, sinusų ir ryklės infekcijomis.

Vartojami imunomoduliatoriai taip pat skatina imuninės sistemos veikimą

Imunomoduliatoriai yra medžiagos, pvz., ciberžolė, alavijas, ženšenis ir beta gliukanai, turinčios įtakos imuninės sistemos veiklai. Tyrimai parodė, kad iš išvardytų medžiagų beta gliukanai turi didžiausią imunomoduliacinį poveikį. Beta gliukanai yra natūralūs polisacharidai (cukrūs), kurių galima rasti tam tikruose grybuose bei mielėse bei kurie veikia įgimtos ir įgytos imuninės sistemos imunines ląsteles.

Luisvilio universiteto Patologinės ir laboratorinės medicinos katedros mokslininkai nustatė, kad beta gliukanų vartojimas turi įtakos vaikų imuninei sistemai. Tyrime dalyvavo 40 vaikų, kurie vieną mėnesį kasdien vartojo beta gliukanus maisto papildų pavidalu. Visą tą laiką tyrėjai stebėjo jų antikūnų skaičių ir bendrą savijautą. Buvo nustatyta, kad vartojant beta gliukanus stimuliuojama vaikų imuninė sistema.

Vaikams tinkami maisto papildai, kurių sudėtyje yra natūralaus polisacharido (beta gliukano), išskirto iš gluosninių kreivabudžių grybų, yra Defendyl-Imunoglukan P4H^® Junior.

Literatūra:

1. Simon A.K. in sodelavci, 2015. Evolution of the immune system in humans from infancy to old age. Proceedings, Biological Sciences, 282(1821):20143085.
2. Childs C.E. in sodelavci. 2019. Diet and immune function. Nutrients, 11(8): 1933.
3. Vevticka V. in sodelavci, 2019. Beta glucan: Supplement or drug? From laboratory to clinical trials. Molecules, 24(7): 1251.
4. Ibarra-Coronado E.G. in sodelavci, 2015. The bidirectional relationship between sleep and immunity against infections. Journal of Immunology Research, 2015: 678164.
5. Besedovsky L. in sodelavci, 2019. The sleep-immune crosstalk in health and disease. Physiological Reviews, 99(3): 1325-1380.
6. Maggini S. in sodelavci, 2018. Immune function and micronutrient requirements change over the life course. Nutrients, 10(10): 1531.